Pagrindiniai verslo įmonių mokami mokesčiai

Gyventojų pajamų (GPM) (su darbo santykiais susiję mokesčiai)

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip.
Pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikoma iki 2013-12-31).
Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas).
Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos.
Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).

Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas
Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn netauriųjų metalų laužą.

Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Fiksuotus dydžius nustato savivaldybių tarybos

Mokesčio objektas:

Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

  • palūkanos (iki 2013-12-31); palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (iki 2013-12-31); pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.);
  • pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
  • honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
  • su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  • sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
  • atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
  • pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
  • kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

  • GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas sąrašas neapmokestinamųjų pajamų, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos (žr. GPMĮ 17 str.);
  • Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800) (iki 2013-12-31)
  • Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 1000 litų per mėnesį, taikomas 570 litų per mėnesį NPD;
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 1000 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 570 – 0,26x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 1000)
    (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis taikomas 800 litų NPD;
  • Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis taikomas 600 Lt NPD
  • Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei:
    5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų;
    jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: taikytinas MNPD = 5640 – 0,2* (GMP – 9600) (iki 2013-12-31).
  • Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei:
    6840 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 12 000 litų;
    jeigu GMP viršija 12000 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: taikytinas MNPD = 6840 – 0,26 x (GMP – 12000)
    (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • 9600 litų (800 Lt x 12 mėn.) – gyventojui, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, ar sukakusiam senatvės pensijos amžių, kuriam yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojui, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, visą mokestinį laikotarpį turėjusiam teisę į šį didesnį NPD;
  • 7200 litų (600 x 12 mėn.) – gyventojui, kuriam nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar sukakusiam senatvės pensijos amžių, kuriam yra nustatytas vidutinių ar nedideliu specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, visą mokestinį laikotarpį turėjusiam teisę į šį didesnį NPD.
  • Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus nustatyti papildomi NPD (toliau PNPD): už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį – po 200 litų. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinamais dydžiais. PNPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę. (iki 2013-12-31)
  • Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinkamais dydžiais. PNPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę. (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • Iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos patirtos išlaidos, nurodytos GPMĮ 21 straipsnyje. Atimama išlaidų bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaičiuotos apmokestinamųjų pajamų sumos. Gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, pensijų įmokos, sumokėtos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus, kredito būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos palūkanos, taip pat sumos, sumokėtos už studijas.
  • Nuo 2009-01-01 atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).
  • Nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.
  • Pagal GPMĮ 21 str. 1 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus, ne tik tais atvejais, kai jos mokamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai, bet ir įmokas sumokėtas globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų , kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje , kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. (žr GPMĮ 21 str. 1 ir 2 dalis)
Pelno (AB, UAB, IĮ,MB, ūkinės bendrijos ir t.t.)

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, nustatytas vienodas — 15 procentų dydžio pajamų mokesčio tarifas, jeigu GPMĮ 6 straipsnyje nenustatyta kitaip. Pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikoma iki 2013-12-31). Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina) (taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).

Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn netauriųjų metalų laužą.

Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas Fiksuoto dydžio pajamų mokestis, sumokamas įsigyjant verslo liudijimą. Fiksuotus dydžius nustato savivaldybių tarybos

Mokesčio objektas:

Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, t.y. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

  • palūkanos (iki 2013-12-31); palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (iki 2013-12-31); pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams (nuostatos įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.);
  • pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
  • honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
  • su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
  • sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
  • atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
  • pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
  • kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

  • GPMĮ 17 straipsnyje nustatytas sąrašas neapmokestinamųjų pajamų, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos (žr. GPMĮ 17 str.);
  • Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 470 – 0,2* (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800) (iki 2013-12-31)
  • Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms tokia tvarka:
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 1000 litų per mėnesį, taikomas 570 litų per mėnesį NPD;
  • Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 1000 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: NPD = 570 – 0,26x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 1000) (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis taikomas 800 litų NPD;
  • Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis taikomas 600 Lt NPD
  • Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei: 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų; jeigu GMP viršija 9600 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: taikytinas MNPD = 5640 – 0,2* (GMP – 9600) (iki 2013-12-31).
  • Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis nei: 6840 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 12 000 litų; jeigu GMP viršija 12000 litus, MNPD negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal analogišką formulę: taikytinas MNPD = 6840 – 0,26 x (GMP – 12000) (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • 9600 litų (800 Lt x 12 mėn.) – gyventojui, kuriam nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, ar sukakusiam senatvės pensijos amžių, kuriam yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojui, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, visą mokestinį laikotarpį turėjusiam teisę į šį didesnį NPD;
  • 7200 litų (600 x 12 mėn.) – gyventojui, kuriam nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar sukakusiam senatvės pensijos amžių, kuriam yra nustatytas vidutinių ar nedideliu specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, visą mokestinį laikotarpį turėjusiam teisę į šį didesnį NPD.
  • Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, auginantiems vaikus nustatyti papildomi NPD (toliau PNPD): už pirmąjį vaiką – 100 litų, už kiekvieną paskesnį – po 200 litų. Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinamais dydžiais. PNPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę. (iki 2013-12-31)
  • Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) Papildomo NPD taikymas nėra siejamas su pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinkamais dydžiais. PNPD kalendoriniais metais taikomi tėvams per pusę. (nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas)
  • Iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos patirtos išlaidos, nurodytos GPMĮ 21 straipsnyje. Atimama išlaidų bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaičiuotos apmokestinamųjų pajamų sumos. Gali būti atimamos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos, pensijų įmokos, sumokėtos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus, kredito būstui statyti arba jam įsigyti sumokėtos palūkanos, taip pat sumos, sumokėtos už studijas.
  • Nuo 2009-01-01 atsisakyta pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, gyventojams suteikta teisė atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti).
  • Nuo 2009 metų leidžiama atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjamas pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.
  • Pagal GPMĮ 21 str. 1 dalies 1 ir 2 punktus apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti sumokėtas gyvybės draudimo įmokas ir įmokas į pensijų fondus, ne tik tais atvejais, kai jos mokamos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai, bet ir įmokas sumokėtas globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų , kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje , kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. (žr GPMĮ 21 str. 1 ir 2 dalis)
Pridėtinės vertės (PVM) (moka visos įmonės, įsiregistravusios kaip PVM mokėtojos)

Standartinis 21 procento PVM tarifas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

  • Iki 2015 m. liepos 1 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.
  • Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).
  • Periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei išskyrus leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto).
  • Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais (maršrutus nustato Susisiekimo ministerija (jos įgaliota institucija) arba savivaldybės).
  • Turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

  • Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
  • Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

0 procentų PVM tarifas taikomas tam tikriems paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sandoriams.

Mokesčio objektas:

PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. PVM objektu taip pat gali būti prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės.

Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal PVM įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Atvejai, kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM neapmokestinami, nustatyti PVM įstatymo
20 – 33 straipsniuose.

PVM neapmokestinama:

  • su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos;
  • socialinės paslaugos ir susijusios prekės;
  • švietimo ir mokymo paslaugos;
  • kultūros ir sporto paslaugos;
  • pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla;
  • pašto paslaugos;
  • radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos;
  • draudimo paslaugos;
  • finansinės paslaugos;
  • specialūs ženklai;
  • azartiniai lošimai ir loterijos;
  • nekilnojamų pagal prigimtį daiktų nuoma; nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas.

PVM įstatymo 34 – 40 straipsniuose yra nustatyti atvejai, kai importuojamos prekės yra neapmokestinamos importo PVM.

Atvejai, kai prekių tiekimui ir paslaugų teikimui yra taikomas 0 proc. PVM tarifas yra nustatyti PVM įstatymo 41 – 53 straipsniuose.

0 proc. PVM tarifas taikomas:

  • prekių tiekimui, kai prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos;
  • prekių tiekimui, kai prekes išgabena keleiviai;
  • laivų ir orlaivių tiekimui, nuomai, kt. sandoriams, susijusiems su laivais ir orlaiviais;
  • laivų ir orlaivių atsargų tiekimui;
  • vežimo paslaugoms ir susijusiems sandoriams;
  • draudimo ir finansinėms paslaugoms, susijusioms su prekių eksportu;
  • diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtom įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui;
  • aukso tiekimui Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui;
  • prekių tiekimui į kitą valstybę narę;
  • prekių tiekimui paramos gavėjams, kai prekės yra išgabenamos iš Europos Sąjungos;
  • kilnojamųjų daiktų aptarnavimui ir perdirbimui, kai tokie daiktai laikinai įvežti į Europos Sąjungą;
  • atstovavimui tam tikruose aukščiau nurodytuose sandoriuose;
  • tam tikriems sandoriams, susijusiems su tarptautine prekyba.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto (įmonės moka tada kai turi nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą)

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,3 procento iki 1 procento (nuo 2013 sausio 1 dienos — intervale nuo 0,3 proecento iki 3 procentų) nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai vertė viršijus 1 milijoną litų, viršijanti dalis apmokestinama 1 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

  • faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
  • valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas žemės ūkio veikloje (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), švietimo darbe, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, kulto apeigų reikmenų gamybai, laidojimo paslaugoms teikti, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje. Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 1 milijono litų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė – 220 000 eurų.

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai. Taip pat neapmokestinamas neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, labdaros ir paramos fondų, žemės ūkio subjektų (taikoma apskaičiuojant iki 2009 metų nekilnojamojo turto mokestį), juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos (taikoma apskaičiuojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti) (taikoma apskaičiuojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų). Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos, priešgaisrinei apsaugai, laidojimo paslaugų teikimui, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

 

Įmokos į Garantinį fondą (moka visos įmonės nuo darbo užmokesčio fondo dalies)

Mokesčio tarifas - 0,2 proc.

Mokesčio objektas:

Priskaičiuotas darbuotojams darbo užmokestis (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos).

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Mažos įmokos gali būti mokamos taip:

- iki 50 eurų per metus dydžio mokamos kartą per metus,

- nuo 51 iki 100 eurų – du kartus per metus.

Kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus – birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.

 

Valstybinio socialinio draudimo įmokos

1. Draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) - 30,8 procento. Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 23,3 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui – 1,1 procentas; 4) sveikatos draudimui – 3 procentai.

2015 metams patvirtintos keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės ir šių grupių tarifai:

I grupė – 0,18 procento;

II grupė – 0.37 procento;

III grupė – 0,9 procento;

IV grupė – 1,8 procento.

Draudėjai, pradedantys veiklą 2015 metais, moka valstybinio socialinio draudimo įmoką, nustatytą pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Draudėjų priskirtų I, II ir III nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupei valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pagal socialinio draudimo rūšis:

I grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas - 30,98 proc. arba 31,98 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis) Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

- pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc. (24,3 proc.)

-ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc

- nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc.

- sveikatos draudimui 3,0 proc.

- nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,18 proc.

II grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas - 31,17 proc. arba 32,17proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis)

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

- pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc.(24,3 proc.) - ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc. - nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc. - sveikatos draudimui 3,0 proc. - nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,37 proc.

III grupei priskirtų draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas - 31,70 proc. arba 32,70 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis)

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

- pensijų socialiniam draudimui 23,3 proc. (24,3 proc.) - ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 proc. - nedarbo socialiniam draudimui 1,1 proc. - sveikatos draudimui 3,0 proc. - nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 0,9 proc.

2. Apdraustųjų įmokų tarifas – 9 proc. Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 3 procentai; 2) privalomajam sveikatos draudimui – 6 procentai.

3. Savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą ir individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius bei ūkinių bendrijų tikruosius narius) valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas – 37,50 procento arba 38,50 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis)

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (27,3 proc.); 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento; 3) sveikatos draudimui – 9 procentai.

4. Individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifas – 37,5 procento. arba 38,5 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 1 proc. pensijų įmoką savo lėšomis)

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (27,3 proc.)

2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento; 3) sveikatos draudimui – 9 procentai.

Įmokos mokamos:

  • nuo darbuotojui priskaičiuotos mėnesinės algos.
  • individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (pajamų rūšies kodas 02).
Akcizai

Skirtingi prekėms ir paslaugoms (apmokestinamos šios prekės: etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; apdorotas tabakas; energetiniai produktai; elektros energija; akmens anglys, koksas ir lignitas, elektros energija).

Tenka sumokėti apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, importuotojams, įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.