Kvalifikuoti užsieniečiai galės lengviau įsidarbinti

Šiandien Vyriausybė posėdyje patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų šalyje trūksta. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.

„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Todėl jau dabar imamės priemonių, kaip galėtume paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus įsidarbinti Lietuvoje. Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir taip išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinome, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galėtume išsiugdyti patys “, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Profesijų sąrašas bus taikomas išduodant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai darbdavys jį ketina įdarbinti ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui.

Taip pat darbdavys turės mokėti užsieniečiui ne mažesnį negu 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlygį. Jeigu aukštos kvalifikacijos reikalaujančios profesijos nėra profesijų sąraše, tokiam užsieniečiui Lietuvos darbdavys privalės mokėti ne mažesnį nei 3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą.

Atlyginimų saugiklis

Galiojančiame LR įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintas papildomas saugiklis, pagal kurį užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Jeigu tokio darbuotojo nėra – užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Tokiu būdu, augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje, šalies darbo rinka yra apsaugoma nuo rizikos, kad augant vietinių darbuotojų kainai, jie bus keičiami iš trečiųjų šalių įvežamais užsieniečiais.

„Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos, kurioje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 VDU“, – aiškina M. Sinkevičius.

Tikimasi, kad profesijų sąraše esančių aukštos kvalifikacijos specialistų įsivežimo mastas Lietuvoje sieks 200–300 asmenų per metus.

Profesijų sąrašas yra sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, „Infobalt“, Investuotojų forumas, pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.

Profesijų sąrašo sudarymą nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, perkeliantis Europos Sąjungos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (Mėlynosios kortelės direktyva) nuostatas.